Strategu Tinklapis

Kiekvieno generolo svajonė. Tikriausiai taip vienu sakiniu galima apibūdint Hearts of Iron II. Neveltui ir mūsų tinklapis pavadintas šio žaidimo garbei. Paradox Interactive padarė tai ką moka geriausiai. Gryna strategija. Jokie Majesty ar East India Company negali net priartėt prie to ką jie sukūrė prieš penkis metus. Panašiai kaip kitame jų serijos žaidime – Europa Universallis, čia mes atsidursim Antrojo Pasaulinio karo sūkuryje ir galėsime pasirinkti valdyti viena iš 170 šalių likimą (tarp jų ir Lietuvos). Pradėsime žaidimą 1936 metais, taigi turime dar 3 metus pakeisti visą istorijos eigą. Daugumai kyla klausimas, ką galima padaryti per 3 metus? Šiame žaidime – praktiškai viską. Aneksuoti kaimyninės šalis, pakeisti valdžią, statytis armiją, vystyti ekonomiką, šnipinėti kitas valstybės bei išradinėti naujus išradimus kurių yra per 300. Patiems nekantriausiems žaidimas siūlo išbandyti kitas kampanijas kaip 1939 ar 1944 metų scenarijus ar tiesiog operacijas kaip “Barbarrosa” ar Lenkijos užėmimas. Grįžtant prie žaidimo mechanikos verta pasakyti kad Hearts of Iron II turi puiku dirbtinį intelektą skirtingai nei kituose panašiuose žaidimuose. Priešo armija kvailai nepuls stipriai apginkluoto miesto ir tikrai lengvai nepasiduos. Žaidime yra 5 sudėtingumo lygiai skirtingiems žaidėjams, todėl Plieno Širdys gali žaisti tiek “žaliūkai” tiek tikri šio žanro asai. Dėl ankščiau išvardintų funkcijų žaidimas tampa kelis kartus peržaidžiamas. Šio faktoriaus man ypač trūko Total War serijos žaidimuose. Pereini žaidimą viena kartą ir jau žinai ko tikėtis žaidžiant dar kartą. Šiame žaidime to nebūna. Kiekviena karta kompiuteris elgsis visiškai skirtingai,o didelis pasirenkamų valstybių skaičius dar labiau padidina galimybė pereiti ji skirtingai. Kiekvienas norėtų pažaisti su Prancūzija ir sutriuškint nacius jau 1939 metais ar su galingąją Vermachto armija užimti visa pasaulį. O galbūt kas nors norėtų sukelti savo Antrąjį Pasaulinį karą Pietų Amerikoje žaidžiant už Argentiną ar Braziliją? Laimėti žiemos karą su Sovietais? Hearts of Iron turi neribotas galimybės tiek kare tiek ekonomikos valdyme apie kuria pakalbėsime plačiau. Žaidimas siūlo nesudėtinga resursų bei pinigų valdymo langą kuriame slankiojame slankiklius (sliderius) į  viena ar kita pusė ir taip didiname ar mažiname tam tikrų resursų išgavimą. Taip pat yra prekyba tarp šalių (trade). Čia galima pirkti ar mainyti resursus, taip pat pirkti karinės divizijas (tik tarp aljanso narių) ar išmainyti išradimus.

Dar vienas ekonomikos kėlimo būdas yra fabrikų statymas kuris kelia bendra Industrializacijos taškų kieki (IC). Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti bevertis dalykas, tačiau daugiau pažaidus supranti kad šitos funkcijos privalumai grįžta su kaupu. Kitas puikus dalykas žaidime šnipinėjimas. Tai ypač naudingas dalykas kai reikia greitai susilpninti šalį. Čia mes galėsime suaktyvinti partizanus, nuversti valdžia ar net nužudyti šalies ministrą. Grįžkim prie karo. Kaip jau sakiau, žaidime ypač daug skirtingų karinių vienetų bei išradimų. Mes galime išradinėti skirtingas divizijas nuo 1916 metų serijos. Kiekviena divizija gali būti patobulinta pridedant jai vieną iš daugelio skirtingų bonusų kaip šarvuočių brigada ar anti-tankinė kuopa. Taip pat mes galime keisti kiekvienos divizijos generolą ar majorą ir parinkti jai labiausiai tinkama (tarkim Suomijoje parenkame žiemos eksperto įgūdį turintį generolą o miesto gynybos armijoms tinką gynybos specialisto įgūdį turinti karvedį). Ypač destruktyvių kovų mėgėjai gali pasistatyti net atominės bombas kurias galima numesti bet kur…Kad ir ant Berlyno. Paskutinis žaidimo privalumas – puikus įžanginis tutorial’as. Net didžiausias žaidimų naujokas supras žaidimo pagrindus ir kovos principus. Kelios skirtingos misijos kurios padės perprast žaidimą. Atėjo nemaloniai daliai : tai žaidimo minusai. Nors žaidime jų tikrai yra mažai tačiau jos tiesog  žudo žaidėją. Originaliame Hearts of Iron II žaidime aš tiesiog negalėjau tinkamai išlaipint savo divizijų į kita salą. Taip pat dažnai gaudavau Don’t Send klaidą pačiame žaidime. Tačiau atėjus keliems papildymams bei pataisos, didžiausios žaidimo klaidos buvo išspręstos ir žaidėjai gavo savo malonumą.

Grafika: Žaidime grafika atlieka tikrai ne didžiausia vaidmeny. Taip,taip čia nėra jokių 3d kovų kaip Company of Heroes ar Total War serijos žaidimuose. Čia išvis nėra jokių kovų. Tai tik skaičiukai ir ikonos kurie rodo kovos statistiką. Tačiau šiame žaidime to nereikia. Viskas paremta šalies valdymų, ir pašaliniai dalykai visiškai nereikalingi. Žaidimas turi gražius langus ir gražius foninius piešinius – ir tai viskas ko man reikia.

Garsas: Geras garsas geram žaidimui. Žaidimo garsai puikiai parinkti, o muzikinis takelis tikrai netrukdo. Tiesiog aukso viduriukas. Nepasakyčiau kad jis yra labai geras, tačiau visumoje puikiai “susivalgo“.

Valdymas: Hearts of Iron kitaip nei panašaus žanro žaidimai pasižymi lengvu valdymų ir gerų pradžiamokslių. Visi būtiniausi langai gražiai guli žaidimo viršujė ir yra lengvai pasiekiami. Keliais mygtuko spustelimais galime nurodyti pulti kita teritoriją ar pasirinkti mums rupimą diviziją. Tai užima šiek tiek laiko ir gali būti gan nuobodu, tačiau kas sakė kad karas yra lengvas?

Įvertinimas: Jei priskirsim Medieval II : Total War prie RTS/TBS hibridų, tai Hearts of Iron II gali būti vienas geriausių Grand Strategy žanro žaidimu. Čia yra viskas ko reikia šiam žanrui. Lanksčiai valdomos ekonomikos, nesunkaus armijos valdymo, daug politinio valdymo funkcijų. Žaidimas gali nebent nepatikti tiems grafikos ištroškusiems žaidėjams kuriems strateginiai aspektai paskutinėje vietoje, o vienintelė pramoga yra pasižiūrėti kai po sėkmingo kalavijo kirčio krenta priešas. Rekomenduoju ši žaidimą jau patyrusiems strategams kuriems ne kliūtis galvoti logiškai ir išlaikyti šalta protą.

Galutinis įvertinimas : 8.3

Apžvalgos iš Borkowski